
Sausio 28 d. Menų spaustuvėje LTMKS narys, menininkas ir rašytojas Žygimantas Kudirka pristato ritualinį meta-spektaklį „50 būdų sugriauti iliuziją“.
Šis spektaklis yra apie kūrybinį procesą ir teatro kuriamą iliuziją. Apie aktoriaus santykį su personažu ir teatro santykį su realybe. Tai meta-spektaklis, kurio metu žiūrovai žiūri į žiūrovus, o aktorius vaidina aktoriai Augustė ir Augustė bei Povilas ir Povilas.
Kūrinys sukurtas laisvai remiantis prancūzų avangardisto Antonin Artaud kūryba, spektaklio pavadinimas yra Antonin Artaud eskizų knygos „50 drawings to murder magic” interpretacija. Ar gali atgręžti nugarą realybei ir nerūpestingai šokti per gyvenimą? Ar teatro salėje nėra langų todėl, kad teatras atsisako matyti realybę? O gal priešingai – teatras yra realybės „dvynys“, iškraipytas ir sustiprintas atspindys, atskleidžiantis paslėptas, instinktyvias žmogaus būties tiesas?
Kūriniu siekiame pažadinti žiūrovų snaudžiančią sąmonę ir priversti ją nuklysti į slapčiausius baimių, haliucinacijų, sapnų ir nerealizuotų troškimų brūzgynus, kuriuos perėjusi ji apsivalytų ir įgautų naują kokybę.
Trukmė: apie 70 minučių
Pjesės autorius ir režisierius: Žygimantas Kudirka
Kostiumai ir scenografija: Elvita Brazdylytė ir Ugnė Tamuliūnaitė
Kompozitorius: Demetrio Castellucci
Aktoriai: Augustė Šimulynaitė ir Augustė Pociūtė, Povilas Jatkevičius ir Povilas Barzdžius
Balso aktoriai: Phil Von, Elena Veleckaitė
Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis
Vaizdo montažas: Domantas Storukas
Magas konsultantas: Justinas Malinauskas
Šrifto autorė: Gailė Pranckūnaitė
Prodiuserė: Vytautė Brazdylytė
Spektaklio sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba







Tai pirmasis audio kūrinys, sukurtas specialiai Artnews.lt audio žurnalui – Žygimanto Kudirkos OceanGate (2024)
Instrukcija: kūrinyje naudojamas erdvinis garsas, todėl kviečiame klausytis per ausines.
Kūrinys paremtas 2023 m. vykusia povandeninio laivo Titanas ekspedicija Titaniko griaučių apžiūrėti.
Kaip žinia, Titano įgulą ištiko Titaniko keleivių likimas. Tačiau šiame garso kūrinyje visa įvykių seka yra atsukta atgal.
Giliai vandenyno dugne iš pavienių audinių susiformuoja žmonės, juos tarsi inkubatorius apgaubia povandeninio laivo kiaukutas ir ima kelti į vandens paviršių.
Vandenų gilumose užgimusią įgulą tarsi pribuvėjai iš kokono išlukštena techniniai darbuotojai. Iš kokono į gyvenimą žengia penki nauji milijonieriai. Iš esmės tai yra tarsi mokslinės fantastikos pasakojimas apie vandenyje besiformuojančią gyvybę, kuris vaizdžiai nupasakoja tikrais faktais paremtą, bet atgaline tvarka apsuktą Titano ekspedicijos istoriją.
Kūrinys yra ne tik įdomus dėl manipuliacijų dokumentine medžiaga, bet ir provokuojantis mąstymą. Apvertus realų įvykį aukštyn kojomis, sukuriamas naujas, mistiškas ir filosofiškas naratyvas.
Ši koncepcija leidžia mums permąstyti gyvybės pradžią, mirtį, regeneraciją ir žmogaus santykį su gamta. Žvilgtelėti į gyvybės paslaptis ir permąstyti mūsų vietą pasaulyje.
Koncepcija, tekstai, įgarsinimas, garso dizainas: Žygimantas Kudirka
Įrašai, suvedimas, masteringas: Rugilė Norbutaitė
Garso studija: Start FM
Klausytis čia: Žygimantas Kudirka - OceanGate (2024)

Pjesės autorius ir režisierius: Žygimantas Kudirka
Režisieriaus asistentas: Rokas Lažaunykas
Kompozitorius: Lubomir Grzelak
Šviesos dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Kostiumų dailininkė: Elena Marija Veleckaitė
Garso inžinierius: Simonas Sadauskas
Vaizdo operatoriai: Adomas Gustainis, Rokas Valiauga
Šviesų operatoriai: Jonas Kairys, Vykintas Šorys
Prodiuserė: Agnė Pulokaitė
Aktoriai: Vainius Sodeika, Augustė Šimulynaitė, Adrija Čepaitė, Dainius Gavenonis, Algirdas Gradauskas, Miglė Polikevičiūtė, Monika Bičiūnaitė, Gediminas Rimeika
Tai kūrinys apie žmonių abejingumą apokalipsės akistatoje. Pjesę „Paskutinė paskutinė paskutinė vakarienė“ sudaro fragmentiški pasakojimai, kurie vyksta skirtingose pasaulio vietose, o laiko atžvilgiu apima kone pusę amžiaus.
Kūrinį sudaro aštuonios vakarienių scenos. Kiekviena vakarienė mus nukelia į vis tolesnę ateitį, kuri vis labiau atskleidžia pamažu bliūkštančios planetos pokyčius. Kiekvienos scenos metu žvilgsnis fokusuojamas į vieną staliuką restorane, kur žmonės valgo ir nerūpestingai kalbasi tarpusavyje. Tuo tarpu aplink juos vyksta klimato kataklizmai, kuriuos vakarieniautojai abejingai aptaria, dalinasi pasyviomis filosofinėmis ar poetinėmis įžvalgomis, geba iš to nejautriai pasijuokti ar tiesiog jas ignoruoja.
Spektaklio tikslas - sukurti mąstyti verčiančią ir įtraukiančią patirtį, kurioje nagrinėjamos klimato kaitos, žmonių abejingumo ir mūsų planetos ateities temos.
Pjesė buvo parašyta penkių dramaturgų rezidencijos „Ateitys, kurios niekada neįvyks“ metu Nacionaliniame dramos centre (Madridas), KVS teatre (Briuselis), Maksimo Gorkio teatre (Berlynas) ir Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Vilnius).
Pjesės skaitymai vyko festivalyje „VERSMĖ 2023“.
“Jau kurį laiką Lietuvos teatro scenoje nebuvo lietuvių autoriaus kūrinio, taip tiksliai artikuliuojančio į tuštumą ir nebūtį pakliuvusio Vakarų individo ir šiuolaikinės dramaturgijos ateitį.”
7md








Tai – trijų kanalų video kūrinys, paremtas iš pažiūros absurdiška, tačiau mokslinėje fantastikoje klasika tapusia, premisa: netolimoje ateityje gyvenimu nusivylusiems arba neišpildomų fantazijų turintiems žmonėms didžiulės korporacijos gali pasiūlyti viso kūno transplantacijos paslaugą.
Ši idėja, kaleidoskopiškai keliaujant per skirtingus vaizdus, kūrinyje yra išvystoma į daugiabriaunę, tragikomišką dramą. Joje ne tik užduodami klausimai apie kūno ir technologijos santykį, į kuriuos šiandien galimai nesame pasirengę atsakyti, tačiau taip pat sufleruoja, kad šie atsakymai jau gali būti atsakyti už mus mūsų kasdienybę lydinčių technologijų.
Skirtingais balsais persiklojančias istorijas pasakojanti instaliacija „Totalus svetimumas“ yra karštligiškas sapnas iš ateities, daugiau pasakantis apie dabartį. Tai – guilty pleasure, kviečiantis žiūrovą į savotišką techno-sutartinę: pradžioje kaip vojeristišką stebėtoją, o galiausiai – kaip pagrindinį pasakojimo veikėją.





BBC world service studijoje - susitikimas su žymiausiu Lietuvos sakytinio žodžio menininku: Žygimantu Kudirka.
Žygimantas Kudirka - žymus Lietuvos žodžio menininkas ir provokatorius. Daug rašantis ir kuriantis menininkas yra pelnęs geriausio Europos slemo poeto titulą ir daugybę hiphopo apdovanojimų, satyrą ir socialinę kritiką derindamas su distopinėmis ir futuristinėmis temomis.
Galbūt kūryba ir socialinis aktyvumas yra giminėje: vienas iš jo giminaičių, Vincas Kudirka, buvo garsus lietuvių poetas, parašęs tekstą ir muziką kūriniui, kuris tapo šalies himnu 1918 m. atkūrus nepriklausomybę.
Šiandien kitas Kudirka, kuris taip pat žinomas MC Messiah slapyvardžiu, kartu su avangardiniu kompozitoriumi Artūru Bumšteinu sukūrė naują libretą operai „Brave New Body“. Ž. Kudirkos tekstuose žaidžiama su žmogaus kūno kaip mašinos idėja - neapsieinama be jam būdingos satyros - ir skamba sutartinės, senovinė polifoninė forma, paplitusi Lietuvoje ir turinti UNESCO statusą.
Ar įmanoma suderinti šimtmečių senumo tradicinę muziką su hipermoderniomis distopinėmis temomis? O gal Žygimantas Kudirka tiesiog šaiposi iš sistemos? Dalyvaujame repeticijose su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“ prieš operos premjerą, festivalyje „Operomanija“ Vilniuje.
* Laidos vedėjas ir koprodiuseris John Beauchamp.
* Prodiuseris Bartosz Panek.
* „Free Range“ ir „Overcoat Media“ koprodukcija skirta BBC World Service
* Kontaktai ryšiams su visuomene: CC2
Klausyti čia: In the Studio - Slam Messiah: Žygimantas Kudirka - BBC World Service (2022)

„Puikus naujas kūnas“ – tai netikėtas dviejų ekscentrikų – kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir menininko Žygimanto Kudirkos – bendradarbiavimas.
Tai socialinę kritiką, mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą sujungianti korporatyvinė distopija balsams apie amžinai problemišką žmogaus santykį su savo paties kūnu. Įvairiausių industrijų kuriamos iliuzijos kelia nepagrįstus lūkesčius, kaip turėtume atrodyti, o socialiniuose tinkluose savo kūną lyginame su daugybe kitų kūnų. Paradoksalu, bet dažnai trokštame prilygti apskritai neegzistuojantiems, skaitmeniniu būdu retušuotiems atvaizdams.
Nesijaudinkite. Korporatyvinė distopija atskleis naująją technologiją, įgalinančią persikelti į kitą (kito?) kūną. Hipnotiškos daugiabalsės sutartinės – tai tarsi anestetikas besigulant po „grožio peiliu“, nukelsiantis į gilios narkozės iššaukiamą sapną. Regėsite galbūt ir pranašišką viziją, kurioje ateities žmonija galiausiai randa būdų išsliuogti iš vis netenkinančių savų biologinių kūnų ir įsitaisyti „puikius naujus“.
Atrodo, kad tai yra pažadėtas rojus, kur sielos sklendžia laisvai ir įgyja visas norimas formas. Tapote sportiniu motociklu ir jaučiatės kur kas sportiškesnis? Persikūnijote į oro drėkintuvą ir jūsų esybė prisipildė harmoningos ramybės? Virtusios netikėčiausiais daiktais ar prietaisais, sielos švenčia išsilaisvinimą iš senojo kūno ir sutartinėmis apdainuoja naują būtį. Iš pirmo žvilgsnio tai – nesibaigianti puikių naujų kūnų garbinimo šventė. O vis dėlto, kas paskatino išsižadėti to unikalaus, kone stebuklingo biologinio kūno, kuris geba pats užgydyti žaizdas ir suauginti kaulus?
Scenarijus, veiksmas: Žygimantas Kudirka
Muzika, veiksmas: Arturas Bumšteinas
Veiksmo asistentė Giedrė Kriaučionytė
Chormeisteris Algimantas Kriūnas
Kostiumai: Juozas Valenta
Grafinis dizainas: Mindaugas Gavrilovas
VJ: Vytautas Narbutas
Šviesos: Julius Kuršis
Garsas: Ignas Juzokas
Prodiuseris Operomanija
Atlikėjai: Valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras – Ilona Pliavgo, Viktorija Šedbaraitė, Rima Žukauskienė, Laura Stančikaitė, Irena Kerulienė, Gintarė Kulikauskytė, Daiva Čepulionienė, Estera Paukštytė-Penkaitienė, Saulius Vasiliauskis, Zenius Sakalauskas, Osvaldas Petraška, Ramūnas Juknevičius, Donatas Kaikaris, Rokas Jasikas
Trukmė: 60 minučių
Tai autentiškų sutartinių principais sukurta vokalinė partitūra, skirta konsteliacijoms atlikėjų, pasakojančių istorijas iš netolimos ateities. Sutartinė – archajiškasis socialinės dinamikos modelis; įdomu, kaip jis funkcionuos korporatyvinės e(ste)tikos kontekste.
Kompozitorius Arturas Bumšteinas
Kūrinys sujungia naivias žmogiškas emocijas ir griežtą techninį žargoną, susižavėjimą naujo kūno funkcijomis ir blėstančių atsiminimų apie biologinį kūną ilgesį. Sutartinės pavilios jus tarsi laumių dainos skaitmeninės, į išmanųjį mišką ves kaip GPS, bet neparodys išėjimo.
Scenarijaus autorius Žygimantas Kudirka
„Puikiame naujame kūne“ Bumšteinas ir Kudirka grakščiu humoru taikliai suprojektuoja distopinę viziją, kurioje robotai-humanoidai, jeigu tik panorėsime, ir bus tos geriausios mūsų pačių versijos, bei leidžia pasvajoti apie savo kaip oro kondicionieriaus ar indaplovės egzistenciją. Ir kaip tikri reklamos agentai pažada kaip tik tai, ko iš esmės visi labiausiai trokštame – susikurti patvaresnę, gražesnę ir laimingesnę savo pačių būtį.
Rima Jūraitė, Krantai
„Puikus naujas kūnas“ – mokslinę fantastiką ir absurdo žanrą sujungiantis darbas, kuriame nuskamba aštri socialinė kritika. Į kūrybinį procesą pakvietę prisijungti valstybinio ansamblio „Lietuva“ chorą, autoriai permąsto sutartines. <…> Viena vertus, nors kartą girdėjęs sutartines, žiūrovas pripažins, kad „Puikiame naujame kūne“ jų išties esti, kita vertus, įvyksta tam tikras disonansas tarp ramios, meditatyvios muzikos ir absurdiško teksto.
Ugnė Kačkauskaitė, menufaktura.lt
Korporatyvinė distopija / probiotinė ekotopija balsams yra būtent tas retas lietuviškos scenos kūrinys, kai nereikia užsimerkti, kad pasijustum esantis didingo dioniziško teatrinio vyksmo epicentre.
Ingrida Ragelskienė, 7 meno dienos
Sarkastiški Ž. Kudirkos tekstai, susipynę su semantiškai gana nutolusiomis autentiškų sutartinių principais grįstomis melodijomis (kurias įprasmino ansamblio „Lietuva“ choras) sukūrė netikėtą derinį, tad įtraukė ir šiek tiek provokavo.
Justina Paltanavičiūtė, mic.lt
Kompozitoriaus Arturo Bumšteino ir teksto autoriaus Žygimanto Kudirkos konceptualiai ištobulintas valandos trukmės kūrinys, įsimenantis kaip vizualiai statiškas, tačiau turinio požiūriu dinamiškas spektaklis, sėkmingai papildė festivalio [„TheATRIUM“] programą kitokia patirtimi.
Ieva Rodiņa, kroders.lv
Sukūrė novatorišką, jaudinantį, šmaikštų spektaklį, suliejo įvairias meno formas. Kiekvienas žiūrovas nukeliamas į savo asmeninių asociacijų labirintą, kuris keičiasi akimirksniu. Paminėjimo nusipelno turiningas tekstas, transliuojamas plačiame ekrane kaip nenutrūkstamas informacijos srautas, papildantis sceninį veiksmą, kuris inertiškas ir itin automatizuotas.
Ērika Zirne, kroders.lv








Lietuvių žodžio menininkas Žygimantas Kudirka BBC radijo laidoje „BBC radijas 4“ svarsto apie keistą ir akis atveriančią savo gimtosios šalies, kurioje siurrealu yra gražu, istoriją.
Apie ciklą:
Penki kultūros veikėjai iš Rusijos pasienio su Europa fronto linijos - Lietuvos, Suomijos, Moldovos, Latvijos ir Estijos - tyrinėja savo nacionalinę būseną neaiškiais laikais.
Jų žodžiai persipina su garsais ir susitikimais iš gimtojo miesto, kai jie tyrinėja savo šalies istoriją, ambicijas ir savitą charakterį XXI amžiuje.
Tarp serijos eseistų - repo atlikėjas ir šiuolaikinis menininkas, buvęs prezidentas, garsi meno kritikė, distopinių romanų autorė ir žymi literatūros redaktorė.
Kalbės šie pranešėjai: Žygimantas Kudirka (Lietuva) - rašytojas, menininkas ir atlikėjas;
Emmi Itaranta (Suomija) - rašytoja ir komentatorė, distopinio romano „Vandens atmintis“ autorė;
Paula Erizanu (Moldova) - meno kritikė, politikos apžvalgininkė, buvusi „The Calvert Journal“ kultūros redaktorė;
Nora Ikstena (Latvija) - kultūros vadybininkė, romano „Sovietinis pienas“ apie moterų patirtį sovietų okupuotoje Latvijoje autorė;
Toomas Hendrikas Ilvesas (Estija) - buvęs Estijos prezidentas ir rašytojas, rašantis apie skaitmeninę demokratiją.
Prodiuseris: John Beauchamp
Vykdantysis prodiuseris: Steven Rajam
Free Range ir Overcoat Media produkcija, skirta BBC Radio 4
Klausykitės čia: Žygimantas Kudirka - The bear next door - BBC radio 4 (2022)

„Kas esi tu?“ – tai įvairias medijas apjungiantis holografinis performansas / instaliacija, kurią sukūrė lietuvių tekstų autorius, menininkas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka bei felicita – anglų / lenkų elektroninės muzikos prodiuseris ir daugiadisciplininis atlikėjas, priklausantis susivienijimui „PC Music“.
Interaktyvus pasakojimas pasklis per kelias galerijos patalpas, lankytojai bus stimuliuojami tiek įtraukiančiu garso takeliu, tiek apšvietimo sprendimais, binauriniais balso įrašais ir net kelių rūšių hologramomis.
Kūrinys kvestionuoja žmogaus prigimtį su viltimi užmegzti ilgalaikį ryšį tarp skirtingų gyvybės formų ir siekiu skatinti tarprūšinę komunikaciją. Kita vertus, būtybes jis pristato kaip mediatorius, padedančius mums tyrinėti save pačius.












Žygimanto Kudirkos audiogidas “Bless you” („Būk palaimintas“)—tai pasivaikščiojimas „Google Street View“ platformoje girdint naratoriaus balsą, Žygimanto Kudirkos eilėraštį, įgavusį virtualaus gido pavidalą. Teksto naratyvą padiktavo skaitmenizuotoje tikrovėje aptikti aplinkos objektai ir atsitiktinai į kadrą patekę praeiviai, kurių veidus dirbtinis intelektas atpažįsta, o tada paslepia. Užkadrinis balsas kreipiasi į laike sustingusius praeivius ir į patį stebėtoją. Projektas įgyvendintas kartu su menininke Asta Ostrovskaja.
Projektą finansavo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga



5,5 m ilgio daugiafunkcis baldas, kuris gali būti naudojamas kaip stalas, suolas, lentyna, baras ar darbo vieta.
Išdėstytas palei langų ruožą, kad sėdintysis surinktų kuo daugiau natūralios šviesos.
Turi 9 integruotus elektros lizdus ir slaptą stalčių.
Padengtas seksualia neslidžia gumine tekstūra, kuri suteikia nerimą keliantį malonumą, pagaminta iš perdirbtų durų kilimėlių.
Idėja: Žygimantas Kudirka
Gamyba: Werkstatt







Slaptomis kameromis, mobiliais telefonais ir filmuojančiu tušinuku fiksuoti atostogų vaizdeliai čia virsta svaiginančiu lo-fi psichodelikos, D.I.Y. mokslinės fantastikos ir suklastotos realybės seansu, kuris buvo rodomas nacionalinio transliuotojo kanalais vakarinės programos metu—prieš pat žiūrovams einant miegoti.
Programoje:
aplink pietryčių aziją per 96 sekundes
praeivių minčių skaitymas
keliautojo laiku video iš 2096
siaubo filmas aukštaūgiams
pasivaikščiojimai be Zemkausko
didysis kritimas
ir šeši būdai užmigti prie ekrano





Šis alternatyvios realybės audio gidas—tai interaktyvi, balso ausinėse pasakojama istorija, kurią patirti galima tik judant pėsčiomis po Ežerėlio miestą. Tai interaktyvus garso spektaklis, naujas būdas patirti gamtą ir architektūrą. Tarsi nauja miesto oda, pakeisianti net gerai pažįstamą kraštovaizdį. Kelionės metu sužinosite sufantazuotą Ežerėlio istoriją, kurios metu protarpiais pasigirs ir Ežerėlio gyventojų balsai.
Projektą parėmė Kaunas Europos kultūros sostinė 2022





Tai Žygimanto Kudirkos nuolat kintantis solo performansas, atliekamas lietuvių, anglų ir dirbtinėmis kalbomis. Autorinių tekstų skaitymai persipina su gyvai atliekamais garso efektais ir fragmentišku dj setu.
Poezijos skaitymų atmosferą kuria ne žvakių šviesos virpėjimas, o ultravioletinių lempų švytėjimas.
Pasirodymo metu - interaktyvūs tekstai su fiziniu poveikiu, žmogaus ir dirbtinio intelekto kolaboracijos, empatiški atsakymai į sukčių elektroninius laiškus, jautrūs tekstai lėtai tirpstantys glicerolio migloje ir dūmų mašina bibliotekoje, privertusi visas pastato saugos sistemas dainuoti devyniais isteriškais balsais.
Ankstyvosios performanso versijos ir ištraukos jau atliktos:
Panke, Berlynas, Vokietija
Laisvų žodžių centras, Londonas, JK
Kunstnernes Hus, Oslas, Norvegija
Kim ?, Ryga, Latvija
ŠMC, Vilnius, Lietuva
XIII Baltijos trienalė, Vilnius, Lietuva
58-oji Venecijos bienalė, Venecija, Italija



40 min. trukmės fiktyvi radijo transliacija specialiai modifikuotame automobilyje.
Viskas prasidėjo nuo 2019 m. sukurto „Vilniaus energijos“ muzikinio vaizdo klipo “Bepilotė mašina”, kurį Kudirka su savo komanda transformavo į įtraukiančią instaliaciją.
Muzikinis klipas pasakoja keistą futuristinę istoriją apie autonominį – b-e-p-i-l-o-t-į – automobilį ir netikėtai užsimezgusį flirtą su pakeleiviu. Automobilis iš klipo atsiduria tiesiai parodų salėje, o tu – keleivio vietoje. Ištiktas to paties likimo, per kelias minutes gali patirti Stokholmo sindromą ir, kol bandysi suvokti judėjimo kryptį, galiausiai įsimylėsi savo pagrobėją – robotinį Kudirkos kūrinį. Kuo paremta tokios traukos tikimybė? Ar įmanoma susituokti su mašina?
Automobilis jaučia jį supančią parodų erdvę: viskas, kas čia vyksta, akimirksniu įtraukiama į paralelinę visatą, kurios veiksmo fabulą režisuoja nebūtybių seksualumas. Kūrinio viduje lankytoją apninka dvigubos realybės jausmas, nes automobilį supa vaizdo projekcijos, kuriančios judėjimo įspūdį kelyje. Garso takelis – tai fiktyvi radijo transliacija, palaipsniui išsiskleidžianti ir papildanti distopinį vaizdo klipo ir pačios instaliacijos pasaulį. Pasak Kudirkos, tai bus viena intensyvesnių sėdimų patirčių.
Kūrinio “Nebūtybių seksualumas” komanda: Vytas Narbutas (techninis inžinierius), Antanas Dubra (automobilio tiuningavimas ir dizainas), Adas Gecevičius (garso inžinierius) ir UAB „Madstone“ (kompiuterinė grafika).
Pasiklausykite čia





Išerrorinė atmintis yra nuolat besikeičiantis skaitymų performansas, pagrįstas užrašais, surinktais per metus iki tikslios pasirodymo datos. Menininkui tai veikia kaip išorinis atminties įrenginys—padedama detaliai prisiminti dalykus, nepraleidžiama nė viena diena.
Turinys yra visiškai skaidrus ir nuoširdus. Jame yra asmeninės pastabos, socialinių tinklų pranešimai, perskaitytų straipsnių antraštės, citatos iš matytų filmų, aplankytų vietų pavadinimai, absorbuotų meno kūrinių poveikis, pasakotų juokų įrašai, sutiktų žmonių profesijos, suvalgyto maisto receptai ir nuorodos į pasaulinius politinius įvykius, kurie davė visam tam kontekstą.
Pasikartojančius įvykius, tokius kaip orgazmai, intoksikacijos ar nusivylimai, akustiškai iliustruoja gyvai atliekami garso efektai, asmeninę statistiką paversdami hipnotizuojančiu, pasikartojančiu ritmu.
Performansas apčiuopia esminę atminties charakteristiką—jos ribotumą. Vėlesnių performansų metu kai kurie dalykai pradings visam laikui, nauji dalykai stos į jų vietą.
Tai taip pat veikia kaip asmeninis ritualas, užtikrinantis kasdienį sąmoningumą, ugdantis įprotį nuolatos pildyti užrašus. Tai tarsi mažas pagalbininkas, kuris bandytų prisiminti su jumis vykstančius dalykus, kurie dėl nepatikimos atminties natūros yra ant išnykimo slenksčio.
Sukurtas specialiai 9-ojam interformato simpoziumui apie humoro ir absurdo takumą, rezidencijos Nidos meno kolonijoje metu.


Jau kurį laiką rinkau tuos elektroninius laiškus, kuriuos pirmiausia galite atpažinti pagal prastą gramatiką. Tuos, kurių laukėte visą gyvenimą, be jokios apčiuopiamos priežasties juos gauti. Pasakojančius jums stebuklingas istorijas, kuriose trūksta tik vieno dalyko—jūsų įsitraukimo.
Priešingu atveju šie sukčių laiškai liktų pūti tamsiausiame pašto dėžutės šlamšto aplanko kampe. Net tai, kad pradėjau juos rinkti, nebūtinai būtų išgelbėję juos nuo užmaršties—neturėjau aiškaus tikslo su jais kažką padaryti.
Bet vieną dieną aš gavau kitą - įprastą - el. laišką iš Lauros Kaminskaitės, kuriuo buvau kviečiamas prisidėti prie būsimos jos knygos „Vaiduoklių krepšys“. Štai tada taškai susijungė ir visa ši sukčių el. laiškų kolekcija rado savo paskirtį.
Kūrinį „Pokalbis su vaiduokliais“ sudaro eilė empatiškų atsakymų į sukčių el. laiškus. Atsakymus į laiškus, kuriuos visai nebūtinai rašė žmonės (juos lengvai galėjo sugeneruoti kompiuteris), todėl akimirkomis jaučiausi lyg kalbėdamasis su vėlėmis. Atsakymus, kurių neišsiunčiau (kad mano pašto dėžutės neužplūstų kiti kandidatai į kolekciją), todėl ir patys atsakymai tapo vaiduokliais—nepalikdami pašto dėžutės, bet kartais besimaterializuojantys skaitymų sesijoje ar knygoje apie vaiduoklius.



Eilėraštis apie vėjo būdą.
Paskelbta Artnews.lt greta CAConrado eilėraščio. Taip pat paskelbta Valentino Klimašausko kuruotame kasmetinio Lietuvos fotografijos leidinio galiniame viršelyje.
Čia vėjas turi intelektą.
Moka atrakint duris
kai rankos dreba.
Šukuoseną sutvarko ne sudarko.
Nupučia energinių gėrimų vampyrus.
Čia vėjas turi intelektą.
Ištraukia iš kišenių pinigus,
tik tam, kad neprašytų.
Čia vėjas ryžius garina
Ir atridena gėrimų.
Jei Margaritą išverčia –
tai pusę bent į tavo gerklę
ir druską nupučia
nuo veido.
Čia vėjas turi intelektą.
Sugeba išlikt nematomas
o jei užklumpa – parodo dokumentą.
Ištraukia iš pakelio cigaretę
ir grąžina, jei per lengvos.
Čia vėjas turi intelektą,
nors neturi interneto.
Kai važiuoji elektriniu –
apsiveja, nestabdo,
stumia tik į priekį.
Komplimentas, o ne konkurentas.
Myžantis vaiduoklis.
Bekvapis.
Nebent parūkęs.

Žygimanto Kudirkos vaizdo instaliacija „Malonės būsena“ (2018) eksponuojama kartu su Jono Vaitiekūno darbu “Lytį turinti lova” (2018).
Ekrane vaizdo įrašų serija rodoma pakreipta šonu, kad sužadintų malonės būseną. Lankytojai turi žiūrėti turinį gulėdami ant šono.
Tai grupinės parodos „Malonės cirkas“ dalis, pristatyta Antano Mončio namuose-muziejuje, Palangoje.


520 x 220 cm neoninė sieninė instaliacija.
Kai sutemsta, šviesos jutikliai įjungia neoninę iškabą loftų rajone Vilniuje.
Sakinys šviečia balta, dangiška spalva—ateities ženklas, kuris nėra nežmoniškas ar technokratiškas, o labiau utopiškas ir net nostalgiškas.
Menininkas siūlo alternatyvią perspektyvą, kuri kildina mūsų šaknis iš ateities, kurios link viltingai judame kruiziniu greičiu.
Idėja: Žygimantas Kudirka
Dizainas: Ugnė Balčiūnaitė



Milžiniško dydžio šliužai ropoja Kinijos greitkeliu!
Milžiniškos bitės klaidžioja po mažą Kartenos miestelį!
Tai vaizdo instaliacijos dalis: trumpi siaubo filmai projektuojami apleistame Kartenos prekybos centre, kuris specialiai parodos proga buvo atidarytas pirmąkart per 25 metus.
Medžiagą Kartenoje filmavo pats menininkas, eksperimentinės inžinerijos stovyklos “eeKūlgrinda” metu.

Eilėraštis išspausdintas kasmetiniame neo-dadaistų leidinyje MAINTENANT, išleistas Three Rooms Press leidykloje, Niujorke.
It’s a weird jungle out there!
Orange turned into electromagnetic waves and goes at the light speed in all directions. Blackberry is not edible anymore. So as burberry.
Windows became software, apples became hardware, in which case nature mort could be considered a hack!
Playboys play only with playgirls. But gameboys play only with gameboys. If you have other preferences—do not forget—toys are us, so you can always play with yourself! Fox is television, but television is not a fox.
You can find jaguars in the amazon and at the same time you can’t.
Mustangs drink gasoline. Pumas absorb any liquid - especially coffee and blood. Bulls are liquid themselves. It’s a weird jungle out there!
Caterpillars turned into metallic beasts instead of butterflies. Greyhounds run wild into more than 3700 destinations across North America. Camels are being set on fire all over the globe, but only kids get punished, adults get offered a
treatment from pyromaniacal addiction. Lotus is an extremely rare plant, that can be found only in upper class villas together with grey gooses stuffed into glass containers. Oracles should possess some, since they became filthy rich
when instead of telling fortune they started making a fortune out of clouds.
But you are not so insignificant yourself!
You can wear the antarctica. You can wear the london fog. You can break open the ocean. You can rub the Hawaiian tropics into your skin.
You can shave your legs with venus, eat the guts of mars and turn saturn in any direction. Your mother is an advertising agency. Your brother is a laser printer. Your family is simpsons. You can move on top of giants and control the time with a help of titans. Of course you can, little man.

Prisidėjau prie interaktyvaus Martyno Kohouto romano “Puffy grip logic” (TLTRPreß, 2017), kurio premjera įvyko FOTOGRAF festivalio metu, Praha, Čekija.

Alternatyvios realybės garso gidai gali būti patiriami tik judant konkrečiomis geografinėmis vietovėmis su ausinėmis.
Tai nėra įprasti turizmo įrankiai. Kaip keičiami išmaniųjų telefonų dėklai—taip ir šie gidai užmauna alternatyvų sluoksnį ant miesto. Fiktyvus, balso ausinėse pasakojamas, turinys apsijungia su fiziškai egzistuojančiais objektais ir vietomis.
Šis darbas sukurtas “Rupert” alternatyvios ugdymo programos metu. Gidai prieinami internetu, oficialią turizmo svetainę imituojančiu adresu: www.welcometolithuania.eu

Vaizdo darbas, tyrinėjantis kalbos seksualumą. Tai seksualiausių anglų kalbos žodžių abėcėlinis sąrašas, kuris, pamodifikavus jo struktūrą, tampa meilės eilėraščiu, kurį skaito balso robotas su kruopščiai atrinktų vaizdų srautu iš „Wikimedia commons“.
Visai savaitei pavyko užgrobti eismą reguliuojančias švieslentes, kurios naktimis transliavo specialiai vairuotojams skirtas trumpas Žygimanto Kudirkos žinutes, tokias kaip: „Pro priekinį langą matote ateitį. Pro galinio vaizdo veidrodėlį—praeitį.“
Dėl simbolių skaičiaus švieslentėje apribojimų, tekstus galima laikyti tarsi naujų laikų skaitmeniniais haiku.
Projekto mastas buvo didžiulis: tekstai apsupo miestą daugiau nei 50 km skaitmenine minčių siena.


Pirmoji Žygimanto Kudirkos poezijos knyga XXI a. Kudirka sudėta iš interaktyvių eilėraščių, literatūrinių remiksų, interneto poezijos ir neįprastų grafinių formų ir turinio tekstų.
Skaitytojai gali praturtinti ir papildyti knygos patirtį susirašę el. laiškais su literatūros personažu, klausytis balso pašte palikto eilėraščio paskambinę nurodytu numeriu ar gauti eilėraštį SMS žinute.
Dizainas: Tadas Karpavičius
Išleido: Kitos knygos


Roberto Narkaus ir Jokūbo Čižiko filmas.
Veiksmas vyksta Lietuvos kaime, 2015 m. vasaros eksperimentinės inžinerijos stovyklos “eeKulgrinda” metu Kartenoje, kur dronas vaikosi paskui automobilius, daiktus ir žmones.
24 būdus panaudoti droną, išgalvotas antraštės ir patarlių remiksus sukūrė Žygimantas Kudirka, o garso takelį—Adas Gecevičius.
Premjera vyko XII Baltijos trienalėje.


